Kajaus istorija

Kajus (18 m.)

Esu Kajus, turiu du brolius ir sesę. Iki aštuonerių metų gyvenome visi drauge šeimoje, tačiau tėvai turėjo priklausomybę alkoholiui, todėl galiausiai su broliais ir sese buvome perkelti į vaikų globos namus Kuršėnuose. Tėtis mylėjo mus, rašydavo mums daug laiškų, tačiau už nusikaltimus sėdėjo kalėjime. Mama vengdavo skaityti jo parašytus laiškus, kartais net nepasakydavo apie juos, tačiau jau būdamas paaugliu radau jų gausybę. Gaila, kad nespėjau visų perskaityti: mama vaikystėje neleido mums bendrauti su tėčiu, tad žinau, kad ir dabar neapsidžiaugtų, jei rastų mane pasinėrusį į senus laiškus. Šiuo metu mano tėtis serga onkologine liga ir gali būti, kad niekada jo nebematysiu bei negalėsiu pasikalbėti. Tai suvokti man yra sunkiausia.

Kai patekau į vaikų namus, buvau mažas ir galvojau, kad tai nieko tokio. Tiesa, mama bandė mane susigrąžinti, tačiau gyvenant kartu, alkoholis jos gyvenime vėl užėmė pirmą vietą, tad man teko grįžti į vaikų namus. Nusikalsti pradėjau taip pat anksti – jau dvylikos metų patekau į Švėkšnoje esantį specialiojo ugdymo centrą, kur gyvena ir mokosi elgesio ir emocijų sutrikimus turintys nepilnamečiai. Jau nuo dvylikos metų mano gyvenime atsirado alkoholis ir narkotikai – draugas davė pabandyti rūkomo hašišo ir man patiko. Natūralu, kad visoms medžiagoms reikėjo pinigų, tad prasidėjo vagystės, muštynės, pabėgimai iš namų. Nesu linkęs muštynes pradėti pats, tačiau man yra labai sudėtinga susitvardyti, dėl to dažniausiai į jas įsiveliu bei pridarau bėdos ir kitiems, ir sau. Sakyčiau, kad jei susidėsi su bloga kompanija, tai net nenorėdamas padaryti kitiems blogo, galimai pakenksi.

Būdamas šešiolikos perdozavau du kartus. Pirmąjį kartą nesupratau, kas vyksta, nieko nepamenu. Žinau, kad auklėtoja iškvietė greitąją, o atsibudau jau ligoninėje, reanimacijos skyriuje. Labai nemalonus jausmas atsibusti tarp įvairiausių aparatų, kūną apraizgiusių laidelių ir nieko neprisiminti. Antrasis kartas įvyko draugų kompanijoje, sumaišiau didelį alkoholio kiekį su narkotikais. Šiaip aš mirties nebijau, tačiau daugiau perdozuoti nenorėčiau.

Esu tikintis, tad gyvenime stiprybės semiuosi iš Dievo. Kaip tik dabar mokausi groti gitara, tad nusprendžiau, kad pirmiausia išmoksiu groti kelias giesmes, tik po to pradėsiu mokytis dainų. Esu gan užsispyręs, tad vieną giesmę išmokau groti ir giedoti per vieną dieną ir dėl to aš džiaugiuosi. Turiu ir daugiau stiprybių, pavyzdžiui, mane nėra sunku motyvuoti ką nors daryti, esu kantrus, visuomet užstoju silpnesnius. Jei laisvėje eidamas sutikdavau vargšą, prašantį išmaldos, visuomet ką nors duodavau, nes kaskart pagalvoju, kad jei aš būčiau tokioje situacijoje, norėčiau sulaukti pagalbos. Dar aš rašau eiles.

Jei galėčiau pakeisti vieną dalyką savo gyvenime, tai būtinai lankyčiau mokyklą ir siekčiau gerų akademinių rezultatų. Gailiuosi, kad neišmokau anglų kalbos, bet tikiu, kad man tai pavyks ateityje. Vaikystėje daug sportavau, lankiau lengvąją atletiką, vėliau – imtynes, tačiau imtynės man nepatiko, tad pradėjau lankyti boksą. Sportuoti nustojau, kai mirė mano treneris. Dabar galvoju, kad reikėjo nemesti treniruočių, nes kai laisvalaikis buvo užimtas sportu, nebuvo laiko blogai kompanijai. Savo autoritetu laikau boksininką Mike Tyson. Noriu ir toliau tobulinti savo fizinę jėgą, kartu ir ištvermę bei savitvardą. Ji vis dar reikalauja didelių mano pastangų ir noro. Ir čia, kalėjime, esu drausmės grupėje, nes kartais ištinka pykčio priepuoliai, bet tikiu, kad svarbu turėti teisingą mąstymą ir viskas gali pasikeisti.

Čia gyvendamas jaučiuosi atsiribojęs nuo pasaulio, yra tik vienintelė viltis – kuo greičiau iš čia išeiti. Tačiau manęs dar laukia keli teismai, tad net nežinau, kiek iš tiesų turėsiu čia praleisti laiko. Man labiausiai trūksta bendravimo, todėl džiaugiuosi galėdamas ateiti į mokyklą, nes būtent čia galiu rasti žmogiškąjį ryšį.

Kai galvoju, ką veiksiu išėjęs į laisvę, svajoju išlaikyti egzaminus ir gauti vairuotojo pažymėjimą, įsigyti automobilį. Nemanau, kad liksiu gyventi Lietuvoje, tačiau ateityje norėčiau sukurti šeimą ir būti jai geras pavyzdys. Norėčiau, kad mano vaikams nieko netrūktų, kad jie būtų gražiai apsirengę, taip pat finansiškai raštingi, kultūringi ir išsilavinę. Tiesiog noriu būti pokyčiu savo šeimoje ir sukurti tokią šeimą, kokios pats niekada neturėjau.