Darbas su jaunuoliais iš įkalinimo įstaigų

Realybė ir mitai

Darbas su jaunuoliais įkalinimo įstaigose

VšĮ „Gerumo rankos“ organizuoja jaunimo stovyklas nepilnamečių kalėjime, siekdama spręsti aukštą kalinių skaičių Lietuvoje, skatindama teigiamą reintegraciją ir kovodama su žalingais stereotipais.

Jaunimo vasaros stovykla nepilnamečių kalėjime liepos 7-11 d., 2025

„Keisk kryptį“ – tokiu šūkiu liepos 7 d. pasitikome jaunimą, kuris atlieka įkalinimo bausmę Kauno kalėjime, ir leidomės į stovyklą – 5 dienų kelionę, mokydamiesi atpažinti ženklus mūsų kasdienybėje, kurie yra svarbūs siekiant pokyčių. Pirmąją dieną susipažinome vieni su kitais bei aktyviai leidome laiką išbandydami jėgas komandiniuose žaidimuose.

Antroji stovyklos diena mums visiems dovanojo pažintis su žmonėmis. Savo gyvenimo istorija pasidalinęs psichoterapeutas Dainius Ušackas atvėrė savo širdį, o mainais gavo visą jaunimo dėmesį, klausimų ir pasidalinimų. Supratome, kad leisdamiesi į pažintį, į draugystę su iš pirmo žvilgsnio nepažįstamaisiais, tačiau vėliau kiekvieną galime vadinti draugu ar autoritetu, padėjusiu gyvenime priimti teisingus sprendimus. Taip pat laiko skyrėme ir mūsų individualiam kūrybingumui reikštis – padedami nuostabios specialistės gaminome pakabukus: kas kaip kaklo papuošalą, kas raktams nepasimesti, kas tiesiog aksesuarą – pagal kiekvieno asmeninį sumanymą ir poreikį.

Trečioji stovyklos diena buvo skirti laisvės sampratai. Mintimis apie laisvę dalinosi stovyklos savanoris Paulius Narušis, o Aistė Augustaitienė iš ..Užimtumo tarnybos'' karjeros centro padėjo atlikti kūrybinę užduotį – koliažą, kurio tikslas buvo geriau pažinti savo stipriąsias puses, pomėgius ir veiklas, kuriuose galiu atsiskleisti. Ši užduotis buvo tarsi kūrybinis ir vaizdinis gyvenimo aprašymo rašymas. Taip pat Minvydas Zaviša iš ,,Eurodesk" su jaunuoliais pasidalino galimybėmis, kurias jie turi siekiant savo svajonių. Stovyklautojai iš tiesų yra labai sportiški, tad kiekviena diena sunkiai įsivaizduojama be sportinių užduočių ar žaidimų. Todėl trečiadienį atminty išlieka kaip krepšinio diena, kuomet profesionalus krepšinio treneris Darius Sirtautas treniravo jaunimą, pamokė tiek krepšinio subtilybių, tiek pasidalino savo asmenine gyvenimo kelione iki dabar.

Ketvirta stovyklos diena nors ir lietinga, tačiau atnešusi ne mažiau įspūdžių. Sporto tema lydėjo ir šiandien, jaunuolius aplankyti atvyko profesionalus futbolininkas, treneris Arvydas Korsakovas. Jaunuoliai puikiai leido laiką mokydamiesi valdyti futbolo kamuolį – klausydami trenerio pastabų bandė atlikti duotas užduotis, domėjosi futbolo subtilybėmis ir dėmėjosi kiekvieną trenerio pamokymą tiek skirtą aikštelėje, tiek gyvenimo kelionėje. Pasportavę susitikome antrai dienos daliai, kurioje labiau įsigilinome į viltį – kaip ženklą, kuris yra labai svarbus bet kokiame pokytyje. Apie viltį su stovyklautojais dalinosi kun. Rokas Maziliauskis bei stovyklos vadovė Rūta Godliauskaitė. Esame tikri, kad kas iš širdies eina, tas širdį ir pasiekia. Jaunuoliai labai įdėmiai klausėsi Rūtos gyvenimo istorijos, ir nors ir nežinome, kas dėjosi tuo metu jų širdyse, tačiau plojimai liudija, jog širdys buvo pripildytos dėkingumo už atvirumą ir susimąstymo – kas dar yra paruošta kiekvieno jų gyvenime. Po tokios dienos visi drauge dėkojome Dievui už gyvenimo malonę šv. Mišių aukoje.

Penktoji stovyklos diena buvo paskutinė, tad nekeista, kad veiduose buvo matyti dėkingumas. Visą dieną skyrėme bendrystės laikui – tiek aktyviems žaidinimams, tiek pokalbiams, tiek palinkėjimams ir dėkojimui. Stovyklos metu užfiksuotos akimirkos kėlė džiugesį ir juoką, bendri pietūs skatino norą dalintis ir išnaudoti kiekvieną minutę drauge – dar geriau pažinti, labiau dalintis ir tikėtis geriausio.

Mes, stovyklos komanda, tikime, kad visuomet yra prasmė dalintis gerumu su tais, kurie stokoja. Nors visuomenė yra pratus šalintis nuteistųjų dėl baimės, svarbu prisiminti, jog už kiekvieno nusikaltimo yra žmogus, kurio gyvenimo istorijos mes nežinome ir dažniausiai net negalime įsivaizduoti. O juk kiekvienas, nepaisant kurioje kalėjimo sienų pusėje esame, tikimės to pačio – kad tie, kuriuos mes sutinkame, norės ir gebės pastebėti, pirmiausia, mus, tik po to mūsų darbus.

Pakeisk likimus - tapk savanoriu!

Neretai palikę pataisos namus jaunuoliai po kelių metų čia vėl sugrįžta, nes nepritampa visuomenėje. Į norinčius įsidarbinti jaunuolius dažnas darbdavys žvelgia su nepasitikėjimu, o į laisvę išėjusiųjų socialinis ratas taip pat dažniausiai būna susijęs su kriminaliniu pasauliu.​

Prie šios situacijos gerinimo ypač prisidėti galėtų didesnis visuomenės įsitraukimas į savanorystę įkalinimo įstaigose. Galimybių čia tikrai gausu. Lietuvoje veikiantys pataisos namai yra atviri savanoriams.

Kaune veikiantis Tardymo izoliatorius - nepilnamečių pataisos namai nuolat ieško žmonių, kurie galėtų:

• Vesti įvairius sportinius užsiėmimus,

• Pažintinius ar kultūrinius užsiėmimus.

Kalėjimai Lietuvoje

Nors viešojoje erdvėje apie tai kalbama mažai, tačiau Lietuva pagal kalinių skaičių – viena iš pirmaujančių valsybių Europos Sąjungoje. Šimtui tūkstančių gyventojų mūsų valstybėje tenka 190 kalinių. Daugiau – tik Slovakijoje. Dar daugiau kalinių turi jau ne Europos Sąjungos valsybės: Rusija, Turkija, Azerbaidžanas, Sakartvelas.

Kaip būtų galima šią situaciją keisti? Pirmiausia, reikėtų ženkliai gerinti kalinių reintegraciją į visuomenę, kuri šiuo metu – daugiau formalaus pobūdžio. Savivaldybės skiria vienkartines išmokas, suteikia reikalingus kontaktus, tačiau ilgalaikės ir tikslingos paramos, siekiantiems sėkmingai sugrįžti į visuomenę trūksta. Prie viso to prisideda ir daugybė paplitusių stereotipų, kurie dažnai neatitinka tikrovės.

Realybė ir mitai

Daug noro ir energijos

Vienas labiausiai paplitusių įvaizdžių, su kuriais tenka susidurti – kalintieji neturi pakankamai noro ir motyvacijos, nesugeba siekti savo tikslų. Tačiau realybėje noro ir energijos netgi gali būti per daug. Užtenka vieną kartą pažaisti krepšinį, kad pajaustum, kiek daug noro ir jėgų yra įdedama į kiekvieną veiksmą aikštelėje. Daugelis nuteistųjų taip pat reguliariai sportuoja – jų forma puiki. Jie geba ne tik energingai, bet ir protingai žaisti krepšinį, futbolą, tinklinį, kitus žaidimus.

Dideli gebėjimai

Neretai manoma, kad kalintieji nepasižymi jokiais didesniais gabumais. Pats nusikaltimas dažnai suprantamas, kaip menkų sugebėjimų išraiška, nemokėjimas įsitvirtinti gyvenime kitiems priimtinu būdu. Tačiau būnant kartu su jaunuoliais, galima greitai pastebėti, kad daugelis jų yra talentingi ir gabūs pačiose įvairiausiose srityse. Tai ypač atsiskleidžia meninių užsiėmimų metu – daugelis geba smulkiai ir subtiliai dekoruoti stiklą, įsijausti į pasirinktą vaizduoti motyvą. Didelį įspūdį palieka ir tai, jog tarp kalinių yra net tokių, kurie siuvinėja – pamačius jų darbus norisi vis iš naujo klausti: ar tai tikrai jų kūriniai?

​Džiaugsmas sunkiose situacijose

Keletą dienų praleidus Tardymo izoliatoriuje galima pastebėti, kaip jame laiką leidžiantys jaunuoliai moka džiaugtis įvairiais, net mažais dalykais. Galbūt todėl, kad čia jaučiamas trūkumas sukuria atmosferą, kurioje žymiai labiau yra vertinama tai, kas laisvėje mums taip įprasta. Taip pat čia esantys jaunuoliai į pataisos namus pakliūna pirmą kartą ir juose dar labai daug jauniems žmonėms būdingos energijos ir entuziazmo, kurio neatima ir įkalinimo įstaiga. Jie geba džiaugtis viskuo – nuo picos, kuria visi kartu dalinamės dienai einant į pabaigą iki prancūziško filmo, kurio kalbos nesupranta.

Nedėkingumas?

Dar vienas plačiai paplitęs įsivaizdavimas apie kalinius ar kitus visuomenės paribyje atsiduriančius žmones yra jų nedėkingumas, negebėjimas vertinti jiems skiriamo laiko. Tačiau ir čia daugeliu atveju yra visai priešingai. Į mano atmintį itin įsirėžė jaunuolių padėka už praėjusios vasaros stovyklą. Jau valgant uždarymo tortą, į priekį išėjo Olegas ir visų vardu padėkojo už stovyklą, padovanodamas savanoriams savo piešinį – itin realistiškai ir smulkiai pavaizduotą rožę su prierašu „Ačiū!“. Matant tokį darbą, iš tiesų, sunku patikėti, kad tai kalinčio jaunuolio pastangų rezultatas. Tačiau tai yra tik dar vienas įrodymas, jog kaliniai moka rodyti dėkingumą, o į kalinimo įstaigą patenka ne dėl gabumų stokos.

Sėkmės istorija - Gintauto Matulio apsilankymas

​Ypač jaunuolius domina savo srityje daug pasiekę, įvairia patirimi galintys pasidalinti žmonės. Viena įspūdingiausių iš vasaros stovyklos akimirkų - profesionalaus krepšininko, žaidžiančio Utenos „Juventus“ komandoje, Gintauto Matulio apsilankymas.

Žaidėjas ne tik pasidalino savo patirtimi krepšinio aikštelėje, bet ir už aikštės ribų - kas motyvuoja kiekvieną dieną siekti savo tikslų ir tapti geresniu, kaip pasirinkti profesiją, kas jo gyvenime jam teikia daugiausiai džiaugsmo ir pan.

Krepšininkas taip pat dalinosi įspūdžiais iš šią vasarą užimtos antrosios vietos 3x3 FIBA pasaulio čempionate Antverpene – istorinio pasiekimo Lietuvos krepšiniui.

Bendrystė ir žmogiškumas

​Galiausiai, tai, kas palieka didžiausią įspūdį ir skatina vis iš naujo sugrįžti - tai su kaliniais patiriamas bendrystės jausmas. Kartais, iš tiesų, būna sunku patikėti, kad su nuteistaisiais gali būti taip lengva bendrauti. Galbūt dėl to, kad čia esantys neapsimetinėja, o yra tokie, kokie yra. Ši savybė - visada traukia, dėl to laikas, praleistas su nuteistaisiais tam, kuris lankosi pataisos namuose, dažnai tampa dideliu atradimu.